You are currently browsing the monthly archive for kovo 2010.
oj, koki brand’a radau!
http://www.anthropologie.com/anthro/index.jsp
kiekviena kiekviena daikteli is ten noreciau tureti/nesioti! Deja, i kainas paziurejus net ausys nulinko 
Šiandien aš labai karingai nusiteikusi parduotuvėje nusipirkau pipirnių ( antroji serialo “kaip mano vizitai parduotuvėje geruoju nesibaigia” dalis). Nežinantiems, ta yra “mažiausiai reiklus prieskoninis augalas”. Auga žemėje, lignine, vatoje…svarbu laistyt daug. O svarbiausia…yra žalias!
Šįryt už lango pamačiusi sniegą ir -8 surikau “not again!”. Nusibodo man laukti pavasario. Taip noriu pamatyti kanors žalio, kad pasisodinau pati. Į vatos diskelius. Žiūrėsim, kas bus. Jeigu gražiai sužaliuos, užsisodinsiu visą palangę darbe. Ir padarysiu mini golf course. Viršininkui patiks
Štai tokia mano pavasario iniciatyva. O kokia tavo?
arba kaip aš šiandien prasmingai leidau laisvalaikį…
…arba kaip mano vizitai parduotuvėje geruoju nesibaigia.
įėjau į parduotuvę tvirtai tikėdama, kad rytojaus pietums noriu daržovių. Žvalgiausi lentynose…artėjau prie pieno skyriaus ir čia į sceną įžengia naujas personažas- SKRANDŽIO BALSAS. Manau, puikiai pažįstate šį veikėją. Taigi, jis pamatė (gal pajuto, nežinau, ar skrandžio balsas turi akis) kastinį ir sušuko NORIU! Neliko nieko kita kaip virti bulves.
Tačiau tuom mano azartas nesibaigė. Šiandien man būtinai reikėjo iškepti pyraga. Kadangi supratau, jog man rūpi tik lakstyti paskui naujoves, o ne tobulinti jau išbandytus receptus ir galų gale kanors iš pagrindų išmokti, kepiau šį pyragą kaip reabilitacinės programos dalį – http://pragarovirtuve.lt/kiniski-riesutu-pyrageliai/957/ . Neapsigaukit, nieko “išpilti” pagal tiesioginę šio žodžio prasmę ten neįmanoma- tešla labai kieta, o baltymai tampa puta. Reikia truputi pasiterlioti, kol viska ištepi. Bet verta.
Jau kartą mėginau kepti šį gražuolį, tačiau nelabai pavyko. Nesustandėjo kiaušinių baltymai ( pasirodo, dėl to, kad juos plakiau inde, kuriame buvę tryniai, suprask, tešla. Pasirodo, tai yra baisus tabu kiaušinių plakimo pasaulyje. Keista, baltymas ir trynys taip gražiai sugyvena kiaušinyje, o va individo laisvės visvien reikia), o ir ta tešlos kiekį mėginau ištąsyti labai didelėj skardoj.
Taigi, ačiū mamytei už naujas skardas ir ačiū kažkokiam šaltiniui apie kiaušinių gyvenimą….
Niam niam. Pyragas yra sausas, todėl arbatikė ar balta kava yra būtina. Taip pat, kadangi naudojau daug lazdyno riešutų ( parašyta dėto mėgiamus riešutus ), yra ka kramtyti. Idealu duoti svečiams- duag nesuvalgys 
Taip pat labai noriu pasigirti išsprendusi pirmąją kepimo krizę. Vidury kepimo gražieji baltymai parudavo taip, kad man jau užteko. Tai aš staigiai atkirpau gabala kepimo popieriaus ir šmaukšt šmaukšt užmečiau ant pyrago- kad viršus nesudegtų. Va, tiesiog virtuvės kareivė. Ne, ninja tiesiog 
Nuo to laiko kai pirmąkart į rankas paėmiau keptuvę, paniškai baiminausi gaminti valgį. Ypač bijojau tosios keptuvės- ten kažikokie karšti dalykai pavojingai čirška, nustatyti, kada jie jau iškepę, reikia aiškiaregės talento, ir išvis, keptuvė bei jos turinys tik ir grasina įvairiomis nelaimėmis: nuo apsinuodyjimo iki antro laipsnio nudegimo.
O pats baisiausias patiekalas iš visų buvo blynai…nebuvau visiška višta- mokėjau išvirti kiaušinį ir makaronų, tačiau blynai visuomet buvo už mano žmogiškojo suvokimo ribų. Jų netgi valgyti nemėgau; jie man atrodė riebūs ir neskanūs. Mamos blynai bent jau būdavo valgomi, o maniškiai išeidavo kaip kietas maždaug apvalus dosniai aliejuje apvoliotas plastiko gabalas (pasvilusio plastiko, jei visiškai atvirai). Savo blynu garbei netgi sukūriau besąlyginės meilės apibrėžimą: kai tavo blynus valgo, nežiaukčioja ir dar sako, kad skanu ( taip darydavo mano tėvai, Dieve palaimink jų širdeles).
Manau, nereikia net sakyt, kad drebinau kinkas, jog viena gyvenime (supraskit, be mamos sijono) pražūsiu. Elementariai dėl to, kad mirsiu badu. Arba apsinuodysiu ir mirtinai nusivemsiu. Arba mane užpuls didelis blynas ir…
Tačiau kai likome aš ir keptuvė (na dar mama kitam skype pokalbio gale), įvyko stebuklas. Kitaip to pavadinti negaliu: parėjusi iš darbo pjaustau, maišau, kepu, verdu, vynioju…ir nuvynioju visą dienos stresą. Kai gaminu valgį man nereikia galvoti apie nieką kitą, tik apie mano tešlos konsistenciją. Taip pat nereikia niekam nieko (ypač sau) aiškinti ar blogai jaustis, kad gaištu laiką. Aš juk kuriu pragmatišką, valgomą dalyką!
Taigi, vieną dieną atejo eilė blynams….Prisiminiau kaip kartą universitete dėstytojos vyras Užgavėnių proga visiems kepė amerikietiškus blynus. Dar prisiminiau kokie lengvi, saldūs, purūs ir visai neriebūs jie buvo…Taigi, vedama skrandžio balso nukeliavau į Martha Stewart puslapį ir suieškojau amerikietiškų blynų receptą. Rezultatai buvo puikūs- pirmąkart gyvenime man pavyko blynai. Taigi, galiu sakyti, jog šis receptas yra viškai foolproof.
Kadangi gero dalyko būna daugiau, kai juom pasidalini, štai instrukcija:
1. Reikės:
1 puodelio (237 ml- amerikietiskas matavimo vienetas. Tuos cups turiu gero draugo deka) miltų
2 sriubos šaukštų cukraus
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių
pusės arbatinio šaukštelio druskos
vieno puodelio pieno
2 arbatinių šaukštelių aliejaus
1 didelio kiaušinio
2. Paimam nedideli bliūdą, suberiam miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską ir išmaišom. Įmušam kiaušinį, supilam pieną bei aliejų. Viską išmaišom. Maišosi gerai, persistengti nereikia.
3. Operacija aliejus kptuvėje, arba kodėl tie blynai neplaukia riebaluose. Į įkaitusią keptuvę įvarvinam aliejaus ( padarom maždaug vieno lito monetos dydžio balutę). Paimam kvadračiuką tuoletinio popieriaus, sumaigom jį į tamponiuką ir kruopščiai juo išmozojam keptuvę. Tuomet aliejus lygiai pasiskirsto labai plonu sluoksneliu ir nepaskandina blynų. Taip darom prieš kiekvieną užkepimą.
4. Pilam tešlą. Vienam blynui du sriubos šaukštai.
5. Blynų vartymas. Palaukiam kol blyno paviršiuje pasirodys mažyčiai burbuliukai. Kai keli susprogsta, metas apversti blynus. Tada pora minučių pakepinam kitą pusę ir dedam į lėkštę.
6. Skanūs, lengvi blyneliai. Iš šio produktų kiekio išeina 13 blynų.
Man jie gerai maišosi, skaniai kvepia, skaniai valgosi…žodžiu, kai esu ko nuliūdusi einu kepti blynų. Žinant, kokią bendrą praeitį turiu su blynais tai yra mažas, namų ūkio lygio stebuklas. Bet visgi stebuklas.
Vasara, kai pasirodys uogos, bus ivairesnių blynų variacijų. Niam
