Įveikti baimę!

Nuo to laiko kai pirmąkart į rankas paėmiau keptuvę, paniškai baiminausi gaminti valgį. Ypač bijojau tosios keptuvės- ten kažikokie karšti dalykai pavojingai čirška, nustatyti, kada jie  jau iškepę, reikia aiškiaregės talento, ir išvis, keptuvė bei jos turinys tik ir grasina įvairiomis nelaimėmis: nuo apsinuodyjimo iki antro laipsnio nudegimo.

O pats baisiausias patiekalas iš visų buvo blynai…nebuvau visiška višta- mokėjau išvirti kiaušinį ir makaronų, tačiau blynai visuomet buvo už mano žmogiškojo suvokimo ribų. Jų netgi valgyti nemėgau; jie man atrodė riebūs ir neskanūs. Mamos blynai bent jau būdavo valgomi, o maniškiai išeidavo kaip kietas maždaug apvalus dosniai aliejuje apvoliotas plastiko gabalas (pasvilusio plastiko, jei visiškai atvirai). Savo blynu garbei netgi sukūriau besąlyginės meilės apibrėžimą: kai tavo blynus valgo, nežiaukčioja ir dar sako, kad skanu ( taip darydavo mano tėvai, Dieve palaimink jų širdeles).

Manau, nereikia net sakyt, kad drebinau kinkas, jog viena gyvenime (supraskit, be mamos sijono) pražūsiu. Elementariai dėl to, kad mirsiu badu. Arba apsinuodysiu ir mirtinai nusivemsiu. Arba mane užpuls didelis blynas ir…

Tačiau kai likome aš ir keptuvė (na dar mama kitam skype pokalbio gale), įvyko stebuklas. Kitaip to pavadinti negaliu: parėjusi iš darbo pjaustau, maišau, kepu, verdu, vynioju…ir nuvynioju visą dienos stresą. Kai gaminu valgį man nereikia galvoti apie nieką kitą, tik apie mano tešlos konsistenciją. Taip pat nereikia niekam nieko (ypač sau) aiškinti ar blogai jaustis, kad gaištu laiką. Aš juk kuriu pragmatišką, valgomą dalyką!

Taigi, vieną dieną atejo eilė blynams….Prisiminiau kaip kartą universitete dėstytojos vyras Užgavėnių proga visiems kepė amerikietiškus blynus. Dar prisiminiau kokie lengvi, saldūs, purūs ir visai neriebūs jie buvo…Taigi, vedama skrandžio balso nukeliavau į Martha Stewart puslapį ir suieškojau amerikietiškų blynų receptą. Rezultatai buvo puikūs- pirmąkart gyvenime man pavyko blynai. Taigi, galiu sakyti, jog šis receptas yra viškai foolproof.

Kadangi gero dalyko būna daugiau, kai juom pasidalini, štai instrukcija:

1. Reikės:

1 puodelio  (237 ml- amerikietiskas matavimo  vienetas. Tuos cups turiu gero draugo deka) miltų

2 sriubos šaukštų cukraus

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

pusės arbatinio šaukštelio druskos

vieno puodelio pieno

2 arbatinių šaukštelių aliejaus

1 didelio kiaušinio

2. Paimam nedideli bliūdą, suberiam miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską ir išmaišom. Įmušam kiaušinį, supilam pieną bei aliejų. Viską išmaišom. Maišosi gerai, persistengti nereikia.

3. Operacija aliejus kptuvėje, arba kodėl tie blynai neplaukia riebaluose. Į įkaitusią keptuvę įvarvinam aliejaus ( padarom maždaug vieno lito monetos dydžio balutę). Paimam kvadračiuką tuoletinio popieriaus, sumaigom jį į tamponiuką ir kruopščiai juo išmozojam keptuvę. Tuomet aliejus lygiai pasiskirsto labai plonu sluoksneliu ir nepaskandina blynų. Taip darom prieš kiekvieną užkepimą.

4. Pilam tešlą. Vienam blynui du sriubos šaukštai.

5. Blynų vartymas. Palaukiam kol blyno paviršiuje pasirodys mažyčiai burbuliukai. Kai keli susprogsta, metas apversti blynus. Tada pora minučių pakepinam kitą pusę ir dedam į lėkštę.

6. Skanūs, lengvi blyneliai. Iš šio produktų kiekio išeina 13 blynų.

Man jie gerai maišosi, skaniai kvepia, skaniai valgosi…žodžiu, kai esu ko nuliūdusi einu kepti blynų. Žinant, kokią bendrą praeitį turiu su blynais tai yra mažas, namų ūkio lygio stebuklas. Bet visgi stebuklas.

Vasara, kai pasirodys uogos, bus ivairesnių blynų variacijų. Niam